- blūsčioti
- blū́sčioti, -ioja, -iojo intr. 1. nelygiai degti, blūkčioti, pliūpčioti: Žvakė nuo vėjo blūsčioja J. 2. mirkčioti: Blū́sčiojome, kol beužmigome J. Blū́sčioja kaip varlė par maurus Slnt. Ans blū́sčioja, t. y. pusmirkes akis kilnoja kaip varlė iš maurų J.
Dictionary of the Lithuanian Language.